Istorija

Istorija

Oro uostas iki 1939 m.

Prieš kiek daugiau nei 80 metų Vilniaus oro uoste lėktuvai pradėjo skraidyti reguliariaisiais reisais ir oro uostas tapo tarptautiniu. Pirmasis reguliarusis skrydis per Vilnių nusidriekė 1932 m. rugpjūčio 18 d., kai oro bendrovė LOT pradėjo maršrutą Varšuva–Vilnius–Ryga–Talinas.

4141-5.jpg

Prieš pradedant reguliariai skraidinti keleivius šiuo maršrutu, rugpjūčio 17 d. buvo įvykdytas parodomasis skrydis. Tos dienos 9 val. ryto Varšuvos civiliniame aerodrome buvo iškilmingai paskelbta šio tarptautinio maršruto pradžia. Garbės svečiams buvo įrengtos specialios vietos, prieš kurias puikavosi skrydžiui paruoštas 10 vietų lėktuvas „Fokker“, turėjęs pakilti į dangų pirmąjį kartą. Šioje ceremonijoje dalyvavo Lenkijos Respublikos prezidentas Mostickis, lydimas vyriausybės narių ir ministro pirmininko Pristoro.

4141-4.jpg

Lenkijos prezidentas „LOT“ direktoriui įteikė du vokus su ranka rašytais sveikinimais Latvijos ir Estijos vadovams, kuriuos, atvykęs į Rygą ir Taliną, šis asmeniškai įteikė aukšto rango adresatams.

4141-2.jpg

Lygiai 10 val. „Fokker“ pajudėjo iš vietos ir sklandžiai pakilo į orą, iš paskos sekant kitam tokiam pačiam „Fokker“, kuriuo skrido žurnalistai. Po dviejų valandų skrydžio abu lėktuvai nutūpė ant Vilniaus aerodromo kilimo ir tūpimo tako Kirtimuose (lenk. Porubanek).

Štai kaip ano meto spauda aprašo šį įvykį: „Vilniaus aerodromas Kirtimuose šventiškai pasipuošė: visur iškabintos Lenkijos, Latvijos ir Estijos vėliavos. Prie įėjimo į aerodromą tarp dviejų žaliai dekoruotų stiebų nutiesta juosta, prieš kurią ir sustojo sklandžiai nutūpęs „Fokker“.

Aerodromą apsupo gausus miesto svečių būrys, o prieš lėktuvą išsidėstė garbi publika, kurios priešakyje – Vilniaus vaivada Bečkovičius. Pasibaigus oficialiai pobūvio daliai, spaudos atstovai ir garbūs svečiai apžiūrėjo abu orlaivius. Trumpam stabtelėjęs Vilniuje, pirmasis „Fokker“ tęsė savo kelionę į Rygą ir Taliną; antrasis liko Vilniuje ir paskraidino keleivius virš miesto“.

1936.jpg

1932.jpg

Reguliarieji skrydžiai

Tris kartus per savaitę vykdytas skrydis nuo Varšuvos iki Talino per Vilnių ir Rygą trukdavo 8 val., iš kurių 7 val. keleivis būdavo ore. Tokia pat kelionė traukiniu naktį užtrukdavo 18 val. Skrydžių šiais maršrutais kainos neviršijo bilietų greitojo traukinio antrosios klasės vagonu kainų. Lėktuvo bilietas iš Varšuvos į Vilnių kainavo 50 zlotų, skrydis iki Rygos – 95 zlotus, į Taliną galima būdavo nuvykti už 137 zlotus. Vilnius–Ryga atkarpoje bilietas kainavo 40 zlotų, o skrydis iki Estijos sostinės – 82 zlotus.

Pirmaisiais metais skrydžiai šiuo maršrutu vyko iki spalio 30 d., o 1933 m. balandžio 14 d. buvo atnaujinti. Nuo 1932 m. lapkričio 1 d. iki 1933 m. balandžio 14 d. lėktuvai tarp Varšuvos ir Vilniaus skraidydavo kasdien. Toks tvarkaraštis liko nepakitęs iki 1937 m. vidurio. Vėliau reisas buvo pratęstas iki Suomijos sostinės – Helsinkio.

Sparčiai didėjant oro skrydžių skaičiui, miesto valdžia kartu su Lenkijos civilinės aviacijos vadovybe ketvirtojo dešimtmečio viduryje Kirtimų aerodrome pastatė „Vasaros rūmus“ - keleivių aptarnavimo terminalą. Deja, šio pastato nepavyko išsaugoti. Vokiečių kariuomenei traukiantis iš Vilniaus, 1944 m. liepą oro uosto stotis buvo sugriauta.

687-5.jpg

1938 m. liepos 15 d., pagal šį maršrutą imta skraidyti per Lietuvos sostinę – Kauną. Tais pačiais metais skrydis buvo papildytas dar dviem Europos miestais – Krokuva ir Budapeštu. Taigi, galutinis ilgiausio oro bendrovės „LOT“ maršrutas iš pietų į šiaurę, stabtelint Vilniaus oro uoste Kirtimuose, atrodė taip: Budapeštas–Krokuva–Varšuva–Vilnius–Kaunas–Ryga–Talinas–Helsinkis.

Bendrovė „LOT“ planavo nuo 1939 m. rugsėjo 1 d. skraidyti tik per Kauną, aplenkiant Vilnių. Deja, šie planai nebuvo įgyvendinti. Prasidėjo Antrasis pasaulinis karas.

Nikolajus ŽUKOVAS

Vilniaus oro uosto keleivių terminalas

title.jpg

Pirmasis Vilniaus oro uosto terminalas, kuris, deja, neišlikęs iki šių dienų, dabartinėje oro uosto teritorijoje buvo pastatytas 1932 m. Orlaiviai iš čia skrido reisu Varšuva-Vilnius-Ryga-Talinas.

airport-04.jpg

Per Antrąjį pasaulinį karą oro uostas buvo naudojamas kaip karinis aerodromas. Šioje vietoje civilinis oro uostas vėl veikė nuo 1944 m. liepos 17 d.

Po karo, 1945 metais, pradėtas statyti oro uosto pastatas, išlikęs iki šių dienų. Šiuo metu TVOU veiklos ten nevykdo, savo reikmėms jį naudoja oro bendrovės.

airport-03.jpg

1949 m. pradėtas statyti naujas oro uosto pastatas, kuris, kaip atvykimo terminalas, naudojamas iki šiol.

1954 m. spalio 4 d. baigtas oro uosto terminalas, kuriame spalio 22-ąją aptarnautas pirmasis keleivis, vykęs į Maskvą. Į šį pastatą persikėlė oro uosto administracija, čia buvo aptarnaujami keleiviai, dirbo įvairios tarnybos.

airport-01.jpg

Atvykimo pastatą statė karo belaisviai. Jį projektavo architektai Dmitrijus Burdinas ir Genadijus Jelkinas. Pastatas turi 3 korpusus: 3 aukštų vidurinį, kuriame šiandien yra atvykimo salė „A“ ir du 2 aukštų šoninius, kuriuos įrengtos atvykimo salės „B“ ir „C“. Pastato viduje antrąjį aukštą juosia balkonas. Pirmajame aukšte yra laukimo salės. Pastato fasadą puošia arkinės nišos su skulptūromis. Salės viduje iki šių dienų išlikusios ornamentais puoštos kolonos, lipdiniais - lubos. Nuo terminalo pastatymo dienos išlikęs ir didžiulis sietynas.

Nuo 1993 metų pastatas naudojamas tik kaip keleivių atvykimo terminalas.

Šis pastatas yra įtrauktas į Lietuvos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.