Oro uosto naujienos

2017 03 08

Lietuvos oro uostai: derybose su oro linijomis svarbiausi skaičiais pagrįsti argumentai

Nors per šiuos metus iš trijų šalies oro uostų lėktuvai pradės skraidyti dešimčia naujų maršrutų, Lietuvos oro uostai ketina ir toliau plėsti savo krypčių žemėlapį. Tiesa, tą planuoja daryti apklausę šalies verslininkus ir įvertinę realius jų poreikius. Mintimis, kokių skrydžių krypčių reikia labiausiai, Lietuvos oro uostų organizuotoje diskusijoje dalijosi įvairių už turizmo, eksporto skatinimą ir investicijų pritraukimą į mūsų šalį atsakingų viešųjų įstaigų atstovai.

Pavydėti Talinui neverta

Verslininkų ir turizmo sektoriaus atstovų pageidavimų išklausyti susirinkę Lietuvos oro uostų atstovai patikino, kad darbas analizuojant naujų krypčių poreikius ir jų pristatymas aviakompanijoms vyksta nuolat. Vis dėlto tai yra laikui ir pastangoms itin imlus darbas – dėl vežėjų dėmesio konkuruojama labai didelėje rinkoje, naujos kryptys planuojamos likus 8-12 mėn. iki skrydžių pradžios, todėl rezultatams pamatyti prireikia laiko.

„Vertinant naujas kryptis vežėjams itin svarbus rinkos dydis, konkurencija su kitais vežėjais dėl tų pačių krypčių, vidutinė bilieto kaina, gyventojų pajamų lygis. Aviakompanijų veikla – žemų pelno maržų ir didelio rizikingumo verslas. Vien slot‘o (liet. laiko tarpsnis oro uoste lėktuvui nutūpti, pakilti) kaina didžiausiame oro uoste gali būti labai didelė. Pavyzdžiui, už slot‘ą Londono Hitrou oro uoste pernai pavasarį sumokėta rekordinė 75 mln. svarų suma“, - kalbėjo Lietuvos oro uostų Komercijos direktorė Jūratė Baltrušaitytė.

Diskusijos dalyviams minint Talino, iš kurio į Londono Hitrou oro uostą skraidins Didžiosios Britanijos oro bendrovė „British Airways“, pavyzdį, J. Baltrušaitytė įvardino pagrindinius Lietuvos oro uostų ir Talino oro uosto rinkos skirtumus. Iš Lietuvos per dieną į Londoną lėktuvai kyla 7 kartus, tuo tarpu iš Talino - 5 kartus per savaitę, įskaitant naujuosius skrydžius. Taigi, bendrovė renkasi rinkas, kur konkurencija ir naujų skrydžių rizika yra mažesnės.

Šiais metais Vilniaus oro uostas jau paskelbė apie skrydžius 7 naujomis kryptimis – į Grenoblį, Paryžiaus Šarlio de Golio oro uostą, Miuncheną, Geteborgą, Sankt Peterburgą, Kelną ir Niurnbergą, iš Kauno atsiras oro susisiekimas su Neapoliu, iš Palangos – su Glazgu ir Sankt Peterburgu.

„Šiemet turėsime kiek lėtesnius augimo rodiklius dėl vykdomos Vilniaus oro uosto kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcijos, tačiau 2018 m. turėtų būti ypatingai geri - augsime sparčiai“, - optimistiškai Lietuvos oro uostų ateitį vertino J. Baltrušaitytė.

Klaipėdos prioritetas – skrydžiai į Vokietiją ir Švediją

Pasak Lietuvos oro uostų Komercijos direktorės, 2016 m. daugiausiai keleivių iš Vilniaus, Kauno bei Palangos oro uostų vyko į Didžiąją Britaniją (20,3 proc.), Vokietiją (9,2 proc.) ir Norvegiją (7,5 proc.).

Vis dėlto, atrodo, kad dabartinis skrydžių į minėtas šalis skaičius daliai verslininkų neatrodo pakankamas. Klaipėdos miesto savivaldybės Investicijų ir ekonomikos departamento vedėjos Viktorijos Andriulienės teigimu, šiame Vakarų Lietuvos centre turistai iš Vokietijos sudaro 48 proc. viso turistų srauto, kuris per metus siekia pusę milijono.

„Dabar vokiečių turistai vyksta keltais, autobusais ir automobiliais. Dar viena verslininkų išskirta nauja kryptis, kurios jie pageidautų, yra Švedija. Ne tiek svarbu, kuris miestas, bet, kad būtų geras susisiekimas“, - teigė V. Andriulienė.

Tiesa, tam, kad būtų pagrįstas konkrečių krypčių poreikis, Lietuvos oro uostai sutarė atlikti Lietuvos verslininkų ir turizmo sektoriaus atstovų apklausas, po kurių ir turėtų paaiškėti tikslūs skaičiai. „Derantis su oro bendrove dėl vienos ar kitos krypties būtina pateikti pagrįstus rinkos poreikius, istorinius ir prognozuojamus keleivių srautus, įvardyti keliaujančiųjų segmentus, reikalingą skrydžių tvarkaraštį“, - aiškino J. Baltrušaitytė.

Svajoja apie didžiuosius oro uostus

Skrydžių į tokių Vokietijos miestų kaip Hamburgas, Miunchenas, Dortmundas ar Štutgartas reikalingumą akcentavo ir „Investuok Lietuvoje“ Projektų valdymo departamento direktorius Tadas Jagminas. Tiesa, jis priminė, kad užsienio investuotojams reikalingi ir tiesioginiai skrydžiai su kitų šalių pagrindiniais tranzitiniais oro uostais, tokiais kaip Šarlio de Golio Paryžiuje ir Hitrou ar Getviko Londone.

Už verslo ir eksporto skatinimą Lietuvoje atsakingos įstaigos „Versli Lietuva“ Verslo plėtros komandos vadovas Mantas Zamžickas pažymėjo, kad svarstant dėl naujų skrydžių krypčių atsiradimo itin svarbu pagalvoti ir apie tai, kiek jos prisidės prie mūsų šalies eksporto plėtros. „Kitaip tariant, būtina analizuoti, kokie nauji skrydžiai iš Lietuvos prisidėtų prie eksporto pozicijų sustiprinimo“, - aiškino M. Zamžickas.


Atgal į sąrašą


Message Text*
Boto apsauga nuo nepageidaujamo pašto (CAPTCHA)