Oro uosto naujienos

2019 01 30

Lietuvos oro uostų neaviacinės pajamos išaugo trečdaliu

Lietuvos oro uostams susumavus 2018 m. rezultatus ypač išsiskyrė neaviacinių paslaugų pardavimai, augę trečdaliu, palyginus su 2017 m. Praėję metai buvo itin sėkmingi oro uostų partneriams, teikiantiems mažmeninės prekybos ir maitinimo paslaugas – pardavimus stipriai didino visuose trijuose Lietuvos oro uostų filialuose dirbančios parduotuvės bei kavinės.

Pernai metais Lietuvos oro uostų neaviacinės pajamos siekė 14,5 mln. Eur ir buvo net 30 proc. didesnės negu 2017 m. Oro vartuose veikiančių kavinių ir restoranų apyvartos, palyginus su 2017-aisiais, augo net 50 proc., o pardavimai, tenkantys vienam keleiviui, šoktelėjo 26 proc. Šis augimas viršijo netgi keleivių skaičiaus pokytį – pernai Vilniaus, Kauno ir Palangos oro vartuose buvo aptarnauta 6,3 mln. keleivių – t. y. 19 proc. daugiau negu prieš metus. 

Lietuvos oro uostų komercijos direktoriaus Justino Stepšio pastebėjimu, teigiamą pokytį lėmė augantis keleivių skaičius, efektyvi partnerių veikla ir sėkmingai užbaigti komercinių paslaugų plėtros projektai. Tai, kad šiemet oro uostuose pradėjo veikti daugiau maitinimo įstaigų, o keliautojams buvo pasiūlytas platesnis jų teikiamų paslaugų asortimentas, taip pat įvardijama kaip viena svarbiausių pajamų augimo priežasčių. 

„Tai, kad žmonės oro uostuose neperka, yra mitas. Teigiami partnerių pardavimai yra ryškus įrodymas, kad siūloma vertė visgi atitinka kainą, kurią keleiviai yra pasiruošę mokėti. Juk tai, kaip vertina prekių ir paslaugų kainas, pirkėjai visada aiškiausiai pasako sutikdami už jas mokėti arba ne. Vis dažniau maitinimo paslaugomis jie naudojasi būtent oro uostuose, o ne skrydžio metu, kur maistas ir gėrimai kainuoja išties daugiau, – teigė J. Stepšys.

Kasmet vis geresnių rezultatų leidžia pasiekti ir efektyvus kavinių ir restoranų veiklos organizavimas, kai darbuotojų kiekis pritaikomas prie piko valandų, sudarant sąlygas aptarnauti didelius keliautojų srautus. O dauguma kavinių ir restoranų yra įsikūrę šalia laipinimo vartų, tad keleiviams patogu apsilankyti.“

Lietuvos oro uostų komercijos direktorius priminė, kad pernai daugėjo ir pačių maitinimo įstaigų. Pavyzdžiui, Vilniaus oro uoste atvykimo terminale veiklą pradėjo vykdyti kavinė-kepykla „Crustum“, pasiekusi itin gerų rezultatų. Keliautojų patogumui, išvykimo terminale išsiplėtė restoranas „PANK‘olis“ – jis pasipildė  alaus mėgėjams skirta zona „Beer Gate“. Jau greitai – vasario mėnesį, Vilniaus oro uoste duris atvers ir dvi „Charlie Pizza“ picerijos. 

Kiek mažiau pardavimai augo Kauno bei Palangos oro uostuose. Kaune savo potencialą parodė dar 2017 m. įrengtos naujos parduotuvės bei kavinės, o Palangoje didesni paslaugų pasiūlos pokyčiai suplanuoti 2019-iesiems. 

J. Stepšys taip pat pastebėjo ryškėjančią tendenciją, kad vis dažniau keleiviai yra linkę daugiau laiko ir pinigų skirti apsilankymui oro uosto kavinėse nei parduotuvėse. Klientų elgsenos analizės rodo, kad vartotojams vis svarbesnė tampa galimybė patirti kažką malonaus nei tiesiog pirkti. Malonią atmosferą ir teigiamas emocijas perteikiančios kavinės ir restoranai yra tos vietos, į kurias keliautojai dažniau užsuka praleisti iki skrydžio jiems likusį laiką, todėl investuojama daug jėgų ir pajamų oro uostuose kuriant patrauklias maitinimo zonas.

„Parduotuvėms rodome ne mažesnį dėmesį jas patraukliai plėtodami, siūlydami pirkėjams unikalią apsipirkimo patirtį ir platesnį asortimentą. Rudenį Vilniaus oro uoste oficialiai atidarėme naujos koncepcijos „Heinemann Duty Free | Travel Value“ parduotuvę. Džiugu, kad nepaisant nemenkų rekonstrukcijos darbų, kuriuos teko pajusti didelei daliai keliautojų, bendri pardavimų rezultatai išliko augantys“, – sakė J. Stepšys.

Stabilų neaviacinių pajamų augimą bendrovė Lietuvos oro uostai fiksuoja kasmet. 2016-aisiais jis sudarė 13 proc., o 2017-aisiais – 8 proc.

Apie Lietuvos oro uostus 
Lietuvos oro uostų tinklui priklauso trys oro vartai Vilniuje, Kaune ir Palangoje. Per 2018 m. jie aptarnavo 6,3 mln. keleivių ir 61 tūkst. skrydžių. Žiemos sezono metu iš Lietuvos oro uostų 15 aviakompanijų tiesiogiai skraidina 66 reguliariosiomis kryptimis į 57 miestus 27 šalyse. Tarptautinės oro uostų tarybos (ACI Europe) duomenimis, Lietuvos oro uostai prie Lietuvos BVP prisideda 2,5 proc. 


Atgal į sąrašą