Lietuva turi aiškią viziją ir ambicingus planus, kaip plėtoti šalies aviacijos sektorių iki 2030 m. Tai numatyta susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio įsakymu patvirtintose Lietuvos aviacijos gairėse iki 2030 m., kurias ministerija parengė bendradarbiaudama su aviacijos bendruomene – atsakingomis institucijomis, aviacijos sektoriaus asociacijomis, kitais ekonominiais ir socialiniais partneriais.

Aviacijos gairės patvirtintos po viešųjų konsultacijų ir svarstymo Vyriausybėje, Seimo Ateities ir Ekonomikos komitetuose.

„Lietuvos aviacijos gairės iki 2030 m. nustato aiškius prioritetus ir strategines kryptis, kurios per artimiausią dešimtmetį leis stipriai pagerinti šalies pasiekiamumą tiesioginiais skrydžiais, plėsti aviacijos paslaugas, efektyviai planuoti darbus ir investicijas. Gairės numato ateities technologijų diegimą ir žaliojo transporto siekius, taip pat tikslą didinti aviacijos sektoriaus indėlį į šalies ekonomiką ir kurti daugiau gerai apmokamų darbo vietų“, – sako susisiekimo ministras M. Skuodis.

Ministro teigimu, aviacijos gairės leis nuosekliai priimti svarbiausius sprendimus oro transporto srityje, sutelkiant visas šioje srityje veikiančias įstaigas ir įmones, skatinant jų bendradarbiavimą.

Aviacijos gairėse numatoma siekti, kad iki 2030 m. Lietuva būtų pasiekiama tiesioginiais skrydžiais ne mažiau kaip 150 krypčių (2021 m. jų buvo 94). Numatoma sukurti ir įgyvendinti naują oro susisiekimo skatinimo modelį, koordinuotai didinti Lietuvos, kaip patrauklios turizmo ir verslo krypties, žinomumą. Tarptautinės oro transporto asociacijos (IATA) pasauliniame pasiekiamumo vertinimo reitinge šalis turėtų pakilti į 85 vietą – bent per 10 pozicijų, palyginti su 2019 m.

Aviacijos sektorius kuria didelę pridėtinę vertę, todėl artimiausią dešimtmetį bus siekiama didinti jo grąžą valstybei – nuo maždaug 3 proc. šalies BVP šiuo metu iki 5 proc. 2030 m. Siekiant šio tikslo planuojama toliau plėsti Vilniaus ir Kauno oro uostų infrastruktūrą, sujungti juos „Rail Balticos“ geležinkelio linija, plėtoti orlaivių remonto ir priežiūros paslaugas, didinti oro transportu gabenamų krovinių srautus. Naujų galimybių taip pat suteiks nuo 2023 m. Lietuvos vežėjams planuojama atverti JAV rinka, tobulinama bepiločių orlaivių technologijų komercinio naudojimo teisinė aplinka.

Siekiant žaliojo kurso tikslų, Lietuvos oro uostuose bus mažinamas aviacijos poveikis aplinkai – planuojama mažinti orlaivių keliamą triukšmą, išmetamų teršalų kiekį. Oro uostų teritorijose numatoma plačiau naudoti hibridines ir elektrines transporto priemones, infrastruktūrą pritaikyti elektra ar vandeniliu varomiems bei hibridiniams orlaiviams.

Su Lietuvos aviacijos gairėmis iki 2030 m. galima susipažinti čia.

Pagrindiniai tikslai aviacijos srityje iki 2030-ųjų – čia.

Straipsnio šaltinis. 

Paskutinė atnaujinimo data: 2022 07 19 d. 10:26

Susijusios naujienos

Valstybės įmonės Lietuvos oro uostų teisinės formos keitimo į akcinę bendrovę terminas atidedamas
Plačiau
Ką svarbu žinoti, kad oro uoste netektų patirti streso?
Plačiau
Lietuvos oro uostams laikinai vadovaus Aurimas Stikliūnas
Plačiau
Spalvingasis Dubrovnikas – neatrasta kryptis šeimos atostogoms
Plačiau
Atgal
X