Vilniaus oro uoste pabaigtos įrengti trys naujos orlaivių stovėjimo aikštelės, kuriose įdiegtos ir pradėjo veiklą lėktuvų aptarnavimui skirtos modernios požeminės elektros sistemos (angl. „ground power unit“). Šie patobulinimai leis aptarnauti didesnio tipo orlaivius greičiau, saugiau ir mažinant išmetamo anglies dvideginio kiekį.

 

Naujai rekonstruotos trys Vilniaus oro uosto orlaivių stovėjimo aikštelės užima plotą, kuris prilygsta futbolo stadionui. Jose pradėjus veikti modernioms elektros sistemoms, galima sumažinti aptarnaujančio transporto, kuris generuoja išmetamąsias dujas, skaičių. Naujosios sistemos pagal poreikį bus pakeliamos iš pačioje aikštelėje įmontuotos požeminės vietos, o vėliau – nusileis atgal į perono požeminę dalį.

 

„Rekonstrukcijos programoje turime strateginį siekį ne tik modernizuoti didelę dalį oro uosto infrastruktūros, bet ir lygiagrečiai diegti ekologinius sprendimus, tai puikiai atspindi šis projektas. Šiame etape buvo visiškai rekonstruotos trys orlaivių stovėjimo vietos, tačiau jau vyksta kiti rangos darbai, kurių metu šiaurinėje oro uosto dalyje ne tik praplėsime peroną, tačiau ir įrengsime dar daugiau tokio tipo sistemų orlaivių aptarnavimo palengvinimui“, - tvirtina Vilniaus oro uosto vadovas Dainius Čiuplys.

 

Teigiama, kad elektros energijos gamyba lėktuve vyksta panašiu principu kaip ir automobilyje – elektros energija gaminama veikiančių variklių pagalba. Vis dėlto ant žemės pagal poreikį naudojamas papildomas, lėktuvo gale sumontuotas generatorius arba specialia mašina atvežamas ir pajungiamas mobilus elektros šaltinis. Būtent pastarojo poreikį eliminuoja naujosios požeminės elektros sistemos Vilniaus oro uoste.

 

Naujieji techniniai sprendimai Vilniaus oro uoste iš esmės sprendžia keletą svarbių aspektų: visas konkretaus orlaivio aptarnavimo procesas gali vykti dar operatyviau, keliama mažiau triukšmo, nebereikia papildomo transporto, kuris ne tik užima vietą, bet ir turi judėti nuo vieno lėktuvo prie kito (gabena papildomą elektros šaltinį), taip pat supaprastinami ir žymiai greičiau vyksta perono priežiūros darbai.

 

Vilniaus oro uosto rekonstrukcija

 

Vilniaus oro uoste birželio viduryje startavo pirmieji nusidėvėjusių riedėjimo takų atnaujinimo ir perono rekonstrukcijos rangos darbai. Pagrindinis rekonstrukcijos projekto tikslas – atnaujinus dangas, jas išplatinti, sudaryti sąlygas riedėti didesnės kategorijos orlaiviams bei diegti aplinkosauginius sprendimus.

 

Pirmųjų etapų metu iki 2020 metų pabaigos Vilniaus oro uosto vakarinėje dalyje bus atnaujinti riedėjimo takai F ir E. Lygiagrečiai per šiuos metus tęsis rangos darbai kitoje oro uosto pusėje, kur vyks šiaurinio perono rekonstrukcija ir papildomo riedėjimo tako įrengimas, taip pat atnaujintos orlaivių stovėjimo vietos. 

 

Viena svarbiausių šio rangos projekto dalių –  Vilniaus oro uosto šiaurinio perono rekonstrukcija, kuri apims naujos asfalto dangos įrengimą ir betoninių orlaivių parkavimo aikštelių įrengimą, stovėjimo vietų ženklinimą, efektyvų ir taupų apšvietimą, naujų žiburių įrengimą, efektyvesnį paviršinių nuotekų surinkimo sprendimų įdiegimą. Šiame perone ateityje bus naudojamos ir modernios požeminės elektros sistemos.

 

Rangos darbai taip pat apims strategiškai svarbias Vilniaus oro uosto aerodromo dalis – riedėjimo takų atnaujinimą ir papildomų įrengimą. Planuojama rekonstruoti esamus riedėjimo takus F ir B (2021 metais). F tako rekonstrukcijos tikslas atnaujinti dangas, išplatinti taką ir taip padidinti jo galimybes aptarnauti aukštesnės kategorijos orlaivius, jį pratęsti ir sukurti greitesnį nuriedėjimą kilimo ar tūpimo link. B tako rekonstrukcijos tikslas – atnaujinti iš pagrindų pasenusias dangas.

 

Projekto metu bus įrengtas naujas riedėjimo takas Z, kuris sujungs naują šiaurinį peroną su kilimo ir tūpimo tako slenksčiu. Orlaivių riedėjimas per naujai įrengtą taką leis sutrumpinti orlaivio kilimo ir tūpimo tako užėmimą ar atlaisvinimą. Greitesnis ir tiesesnis riedėjimas link kilimo ir tūpimo tako pagerins skrydžio saugą bei mažins orlaivių manevravimo trukmę.

 

 

Apie Vilniaus oro uostą

 

Lietuvos oro uostų tinklui priklauso trys oro vartai Vilniuje, Kaune ir Palangoje. Per 2019 m. jie aptarnavo 6,5 mln. keleivių ir 62 tūkst. skrydžių.

Paskutinė atnaujinimo data: 2020 06 29 d. 07:57

Susijusios naujienos

Rekomendacijos, kur romantiškai praleisti meilės dieną: populiarios kelionių kryptys įsimylėjėliams
Plačiau
Pandemija nestabdo kelionių: Europos šalys lengvina sąlygas keliautojams
Plačiau
Nustebinkite vaizdais savo sekėjus: instagramiškiausios vietos, kurias verta aplankyti šią žiemą
Plačiau
SAS skrydžiai jau 30 metų jungia Vilnių su Kopenhaga: vienas pirmųjų maršrutų tarp Lietuvos ir Vakarų Europos
Plačiau
Atgal
X