Keleiviams - LTOU Vilnius

Raskite savo skrydį

Išvyksta Atvyksta

Dabartinis laukimo laikas aviacijos saugumo patikros punkte: – min

Keliaukite lengvai

Registracija ir bagažas

Saugumo patikra

Pasienio ir muitinės patikra

Keleiviams su vaikais

Specialioji pagalba

Visos paslaugos

Registracija ir bagažas

Saugumo patikra

Pasienio ir muitinės patikra

Keleiviams su vaikais

Specialioji pagalba

Visos paslaugos

Naujienos

Visos naujienos

Naujienos

Kitoks Joninių planas – 5 kryptys trumpai išvykai į užsienį Jeigu kamuoja nerimas, kad per Jonines Lietuvoje lis – visada galima greitai nuskristi į kitą šalį. Iš Lietuvos oro uostų per valandą ar dvi galima nukeliauti į miestus, kurių gyvenimas vasarą yra visiškai kitoks, todėl suteikia daug įspūdžių. Ryga pasitinka svetingai ir šiltai Vienas geriausių ir paprasčiausių sprendimų per Jonines – tiesiog aplankyti kaimynus. Latvijos sostinė Ryga turi gilias Lyguo (Ligo) šventės tradicijas, o birželio 24 dieną sveikina Janius. Šiemet tiek Rygos Dzegužkalns parke, tiek miesto apylinkėse vyks skirtingi renginiai, kurių organizatoriai savaip interpretuos vasaros saulėgrįžą. Vienur gros folkloro grupės, kitur iki saulėtekio linksmins didžėjai. Miesto gidai prieš šventinę naktį kviečia užsukti į centrinę Domo aikštę, kur šventiniu laikotarpiu vyksta žolynų ir gėrybių turgus, tad galima nusipirkti vainikų, žolelių, amatininkų dirbinių, paragauti latviškų produktų ir pamatyti, kaip mieste pulsuoja tradicija. Rygoje kelias dienas galima suderinti šventę, senamiestį, gastronomiją ir net poilsį prie vandens. Dieną verta klaidžioti po Rygos senamiestį, užsukti prie Juodagalvių namų, Domo katedros, pasėdėti kavinėse ir pajusti artimą, bet kitokį negu lietuvišką, miestą. Jeigu kelionė truks ilgiau nei viena naktis, smagu iš Rygos trumpam pabėgti prie jūros – į Jūrmalą, ypač Kaugurio paplūdimį, kur birželio 23 d. vyks nemokama šventė. Pušyne ant smėlio latviškų Joninių dvasią patirsite dar kitaip.Į Rygą iš Vilniaus ir Palangos galima greitai ir patogiai nuskristi su „airBaltic“. Skrydžiai šia kryptimi vykdomi net keturis kartus per dieną ir trunka viso labo apytiksliai pusvalandį. Oslo deriniai užburia Gamtos grožiu birželio pabaigoje pakeri Norvegija. Skrydžiai į sostinę Oslą – itin patogūs, tiek iš Vilniaus, tiek iš Palangos oro uosto. Lietuvą su Norvegija jungia net trys oro bendrovės – „Wizz Air“, „Ryanair“ ir „Norwegian“.Pačių norvegų teigimu, Oslas yra miestas, kuriame per kelias dienas galima patirti tikrą Norvegijos charakterį: švarią architektūrą, fiordo vėją, muziejus, kavą prie vandens ir gamtą, prasidedančią beveik už tramvajaus stotelės. Birželio pabaiga sukuria šviesius ir ilgus vakarus prie Oslo fiordo. Vis dėlto pirmas miesto ritualas turėtų būti pasivaikščiojimas po Bjorvika rajoną – nuo baltu marmuru dengto operos teatro iki modernios krantinės, „Deichman“ viešosios bibliotekos ir futuristinio „Barcode“ kvartalo. Ši Oslo pusė geriausiai atskleidžia, kaip miestas iš uosto virto viena įdomiausių šiuolaikinės architektūros vietų Skandinavijoje. Antras vertingas sustojimas – MUNCH muziejus, skirtas Edvardui Munchui, kurio kūryba Oslui suteikia emocinį gylį ir dramatišką atspalvį. Po įspūdžių muziejuje nurimti padės krantinės ritmas – išgerkite kavos, paragaukite jūros gėrybių ar tiesiog atsisėskite ant pakrantės laiptų ir stebėkite, kaip miestas iš lėto mėgaujasi vasaros vakaru. Sėsti į keltą ir išplaukti į Oslo fiordo salas – dar vienas sprendimas, kurio vasarą niekas nesigaili. Jose galima maudytis, rengti pikniką, vaikščioti takais ir pajusti, kad skrydis į modernią sostinę staiga virto salų atostogomis. Joninių laikotarpiui tai – lyg desertas: ilgos dienos, švelni šviesa ir vandens ramybė aplink. Norintys pajusti, kad yra Šiaurėje, gali išbandyti sauną prie vandens – Osle populiaru kaitintis plūduriuojančiose pirtyse ir po to šokti tiesiai į fiordą. Tad Norvegijos sostinė tiesiog padeda labai greitai ir sklandžiai pakeisti gyvenimo ritmą. Kelne rūpesčiai nuteka su upe Kelnas – viena patogiausių Vokietijos krypčių Joninių savaitei, ypač jei norisi ne tik dėl senamiesčio ir garsiosios katedros, bet ir didelio vasaros renginio po atviru dangumi. Skrydžiai į Kelną iš Lietuvos patogūs iš Kauno oro uosto – maršrutu Kaunas–Kelnas skraidina „Ryanair“, tad kelių dienų išvykai nereikės ilgo planavimo. Kelnas pirmiausia pasitinka milžiniška gotikos stiliaus katedra, išnyrančia tiesiai prie pagrindinės stoties. Verta užeiti į vidų, apeiti aplink, o jei yra noro ir jėgų – kilti į bokštą, nes nuo viršaus atsiveria Reinas, tiltai ir visas miestas. Nusileiskite prie Reino upės krantinės, kur Kelno gyventojai tiesiog leidžia laiką, šnekučiuojasi ir leidžia rūpesčiams nuplaukti tolyn upe su baržomis. Vis dėlto birželio pabaigoje miestas kviečia gyvenimą patirti ryškiai. Birželio 27 d. rengiamas „Rainbow Festival Cologne“. Festivalis prie Fühlinger See ežero yra svarbi „ColognePride“ programos dalis. Įvairovės ir gyvenimo džiaugsmo šventėje po atviru dangumi numatyta daugiau kaip 20 skirtingų žanrų atlikėjų – nuo popmuzikos iki elektroninės muzikos ir vietinių talentų pasirodymų. Tarp festivalio vardų – Felix Jaehn, „No Angels“ ir „Vengaboys“, todėl ši diena gali tapti pagrindiniu kelionės akcentu. Kita Kelno pusė – jauki ir kultūrinė. Verta pasivaikščioti po senamiestį prie Reino, užsukti į mažas kepyklėles ar kavines, pasižvalgyti meno galerijose, o norint saldesnio sustojimo rinktis Šokolado muziejų. Kelnas yra gyvas, draugiškas ir svečius lengvai priimantis miestas, kuriame per kelias dienas galima suderinti klasikinę Vokietiją, vasaros miestą prie upės ir įsimintiną, energingą renginį. Liverpulis pripildo energija Norintys Joninių naktį praleisti mieste ir muzikos sraute renkasi Liverpulį. Muzikos legendų pilnas Anglijos miestas gyvena tarp gitaros skambesio, uosto kvapų ir „The Beatles“ istorijų aido. Skrydžiai į Liverpulį iš Lietuvos patogūs iš Kauno oro uosto – maršrutu Kaunas–Liverpulis skraidina „Ryanair“. Pirmas ritualas Liverpulyje turėtų būti pasivaikščiojimas po Mathew gatvę ir sustojimas prie legendinio „Cavern Club“. Šiame klube „The Beatles“ legenda visada gyva, o vietiniai gali papasakoti, kokią didelę įtaką ketvertukas turėjo visos Vakarų muzikos ir popkultūros raidai. Čia iš barų ir klubų sklinda muzika, gatvė pilna ženklų, nuorodų, fotografijų ir žmonių, atvykusių pajusti, kur prasidėjo vienas garsiausių pasaulio muzikos pasakojimų. Net jei nesate prisiekę bitlomanai, čia lengva suprasti, kodėl Liverpulis vadinamas muzikos miestu – jis iš tiesų skamba. „Royal Albert Dock“ krantinė turėtų būti kita stotelė –viena gražiausių miesto vietų lėtam pasivaikščiojimui. Raudonų plytų sandėliai, vanduo, muziejai, kavinės ir Merzio upės horizontas atskleidžia virsmą, kai pramoninė praeitis palengva tapo stilinga miesto scena. Joninių naktis Liverpulyje bus visai kitokia – be vainikų ir laužų, bet su gyva muzika, šviesomis ant vandens ir žmonių pilnomis gatvėmis. Vietoje laužo spragsėjimo čia laukia miesto garsai: gitaros Mathew gatvėje, vakarinis pasivaikščiojimas palei Merzį, pasiplaukiojimas upe ar koncertas bare ar kitoje jaukioje muzikos erdvėje. Tai proga pajusti, kaip ilgas vasaros vakaras atrodo Anglijos uostamiestyje. Amsterdamas – lyg meno vadovėlis Keliautojų iš Lietuvos laukia ir kitas spalvingas Europos uostas Amsterdamas. Skrydžiai į Nyderlandų sostinę iš Lietuvos patogūs tiek iš Vilniaus, tiek iš Palangos oro uosto – šiuos maršrutus siūlo „airBaltic“. Dabar yra pats geriausias metas patikrinti, ar per pasaulio futbolo čempionatą Nyderlandai iš tiesų nusidažo oranžine spalva. Patikrą geriausia pradėti nuo paprasto pasivaikščiojimo palei kanalus. Čia miestas atsiveria lėtai: siauri namai pasvirusiomis sienomis, dviračių skambučiai, tiltai, gėlės ant palangių, kavinės prie vandens ir tas lengvas jausmas, kad niekur nereikia skubėti. Birželio pabaigoje Amsterdamas ypač gražus – dienos ilgos, vakarai švelnūs, o kanalų žiedas tampa natūralia veiksmo vieta, kur vyksta vietinis gyvenimas su atostogų nuotaikomis. Pirmas sprendimas, kurio čia niekas nesigaili, – sėsti į laivelį ir bent valandai pamatyti miestą nuo vandens. Taip Amsterdamo dvasia atsiskleidžia dar stipriau. Antras būtinas sustojimas – nuostabus Van Gogo muziejus, viena stipriausių Amsterdamo patirčių net tiems, kurie įprastai muziejuose ilgai neužsibūna. Nyderlandų genijus Vincentas van Goghas atsiveria ne tik kaip „Saulėgrąžų“ ar autoportretų autorius, bet kaip žmogus, kurio spalvos, laiškai, nerimas ir atkaklumas sukuria labai asmenišką susitikimą. Po šio muziejaus Amsterdamas tarsi pakeičia spalvą – pradedate kitaip matyti geltonus namų fasadus, žalią parkų šviesą, mėlyną kanalų vandenį. Šioje miesto dalyje verta pasilikti ilgiau: „Museumplein“ aikštė leidžia vienoje vietoje pajusti kultūrinį Amsterdamo svorį, o netoliese esantis Vondelparkas puikiai tinka trumpai pauzei ant žolės. Susisiekimas iš Lietuvos oro uostų užtikrina, kad per Jonines nebūtina ieškoti paparčio žiedo. Vos per porą valandų galima nukeliauti į kitą Europos šalį ir mėgautis vietine atmosfera ilgą vasaros vakarą – šokant festivalyje, grožintis fjordais ar klausant „The Beatles“ legendų.

2026 06 17 Daugiau

Naujienos

Vilniaus oro uoste atidaryta „VNO Plaza“: rekonstruotas senasis išvykimo terminalas tapo didžiausia oro uosto komercine erdve Lietuvos oro uostai (LTOU) praneša, kad birželio 16 d. oficialiai atverta pagrindinė senojo Vilniaus oro uosto išvykimo terminalo erdvė, kuriai suteiktas „VNO Plaza“ pavadinimas. Atnaujinta išvykimo terminalo erdvė yra reikšmingas Vilniaus oro uosto infrastruktūros modernizacijos etapas – ji leis efektyviau valdyti keleivių srautus, gerinti kelionės patirtį, užtikrinti sklandesnį oro uosto darbą augant keleivių skaičiui ir išlaikyti oro uosto konkurencingumą per augančias komercines pajamas. Transformuotoje erdvėje veiks įvairūs prekybos bei viešojo maitinimo operatoriai, tarp kurių – didžiausia „Duty-Free“ parduotuvė Baltijos šalyse. „Vilniaus oro uoste užbaigiame dar vieną infrastruktūros transformacijos etapą ir keleiviams atveriame naują traukos centrą – „VNO Plaza“. Vieta, kuri dešimtmečius tarnavo kaip registracijos į skrydį salė, šiandien tampa didžiausia oro uosto komercinių paslaugų erdve. Tikiu, kad modernus interjeras, natūrali šviesa, nauji prekės ženklai ir reikšmingai išplėstas asortimentas atlieps klientų poreikius ir prisidės prie puikios kelionės patirties. Oro uostui erdvė suteiks sklandžiau valdyti keleivių srautus, o papildomos komercinės pajamos leis išlikti konkurencingiems pritraukiant naujus skrydžius“, – teigia Lietuvos oro uostų generalinis direktorius Simonas Bartkus. „Vilniui sparčiai augant, kartu modernėja ir mūsų oro uostas – vieni svarbiausių miesto vartų į pasaulį. Smagu matyti, kad keleiviams atsiveria naujos, šviesios ir patogios erdvės. Modernus oro uostas ir platus tiesioginių skrydžių tinklas – neatsiejami siekiant didinti miesto konkurencingumą. Todėl Vilniaus miesto savivaldybė jau ne vienerius metus įgyvendina tiesioginių skrydžių skatinimo programą, kuri padeda atverti naujas susisiekimo galimybes ir stiprina miesto ryšius su svarbiausiais ekonomikos, inovacijų ir verslo centrais“, – teigia Vilniaus meras Valdas Benkunskas. Iš pagrindų rekonstruota infrastruktūra – oro uosto konkurencingumo garantas Per metus trukusią pirmojo etapo rekonstrukciją iš pagrindų atnaujintos ne tik keleiviams matomos erdvės, bet ir „nematoma“ infrastruktūra: vandentiekis, elektros instaliacija, vėdinimas, šildymo sprendimai, apsaugos ir garso sistemos. Atnaujintas terminalo stogas – į erdves patenka daugiau dienos šviesos, terminalas atrodo šviesesnis ir vizualiai artimesnis naujajam išvykimo terminalui. Erdvės interjeras, architektūra ir apdailos medžiagos sukurtos atsižvelgiant į naująjį išvykimo terminalą ir tampa vientiso komplekso tąsa. Tai ne galutinė visos rekonstrukcijos pabaiga, o svarbus tarpinis žingsnis: tolesni darbai persikels į ne Šengeno zonos erdves. Naujosios erdvės generuojamos papildomos komercinės pajamos įgalins Vilniaus oro uostą išlaikyti žemas oro bendrovėms taikomas rinkliavas ir taip išlikti patraukliam itin konkurencingoje Europos aviacijos rinkoje. Teigiama, kad naujosios erdvės atnešta komercinė nauda netiesiogiai prisidės prie naujų oro bendrovių ir krypčių pritraukimo ir išlaikymo. „VNO Plaza“ yra pagrindinė senojo išvykimo terminalo konversijos dalis, o visos rekonstrukcijos projekto vertė siekia 15 mln. eurų. Paskaičiuota, kad naujoji erdvė turėtų oro uostui atnešti apie 10 mln. eurų pajamų per metus. Didžiausia „Duty-Free“ parduotuvė Baltijos šalyse Naujosios „VNO Plaza“ centru tapo didžiausia prekės ženklo „Heinemann“ „Duty-Free“ parduotuvė Baltijos šalyse, kurioje keleiviai ras ne tik populiariausius prekės ženklus, bet ir ženkliai išplėstą lietuviškos produkcijos asortimentą. Naujoji parduotuvė yra net 55 proc. didesnė ir užima net 1 300 kv. m. plotą. Joje ypatingas dėmesys skirtas lietuviškai produkcijai, kuriai skirtas daugiau nei 200 kv. m. erdvė, ir kurioje keliautojai galės įsigyti įvairių vietos gamintojų maisto produktų, gėrimų, tekstilės, parfumerijos ir kitokių produktų. Parduotuvėje keliautojai taip pat ras išplėstą vis populiarėjančios nišinės parfumerijos asortimentą. „Mūsų bendradarbiavimas su Lietuvos oro uostais yra grįstas pasitikėjimu, bendradarbiavimu ir bendru siekiu keliautojus laikyti aukščiausiu prioritetu. Šis atidarymas yra svarbus žingsnis mūsų bendroje kelionėje siekiant dar labiau pagerinti keleivių patirtį ir kartu formuoti kelionių mažmeninės prekybos ateitį“, – teigia „Gebr. Heinemann“ generalinis direktorius Max‘as Heinemann‘as. Teigiama, kad naujoji „Duty-Free“ parduotuvė keliautojus pasitiks šviesiu ir jaukiu interjeru, papildytu tradiciniais lietuviškais etnografiniais elementais ir ornamentais. Naujos erdvės – kiekvieno poreikiams Su šiuo etapu keleiviams atveriama daugiau kaip 3 000 kv. m naujo komercinio ploto, taigi rekonstruota išvykimo terminalo dalis keleiviams pasiūlys platų prekių bei maitinimo paslaugų asortimentą. Dalis erdvių šiandien jau veikia, o dar keli prekės ženklai, kaip „Burger King“ greitojo maisto restoranas ir „Aspire“ verslo klubas, planuojami atidaryti dar šią vasarą. Parduotuvė „Narvesen“ skirta greitiems pirkiniams prieš skrydį, taip pat kelionės skaitiniams – nuo spaudos iki knygų. Juvelyrikos ir aksesuarų erdvė „Marry me by Ribas“ kviečia reikšmingoms lauktuvėms arba kelionei, kuri prasideda su šventės nuotaika. Taip pat keleivių lauks nišinės parfumerijos ir kosmetikos erdvė „Creme de la Creme“. „Camden Food Co.“ bus maitinimo pasirinkimas su sveikesniu asortimentu, o „Le Grand Comptoir“ keliautojus kvies ragauti lietuviškų patiekalų. „SSP didžiuojasi galėdama atidaryti „Sodai Le Grand Comptoir“ centrinėje „VNO Plaza“ aikštėje. Jau šeštoji mūsų vieta Vilniaus oro uoste yra reikšmingas įvykis mūsų augančiame maitinimo vietų portfelyje. „Sodai“ keliautojams atneš lietuviškos virtuvės esmę per sezoninius patiekalus, vietinius gėrimus ir ramią, bet gyvybingą atmosferą. Šis atidarymas sustiprina mūsų įsipareigojimą kurti autentišką, aukštos kokybės maitinimo patirtį pačiame keleivių kelionės centre“, – teigia Elena Heiska, SSP vykdančioji direktorė Suomijai ir Baltijos šalims. „Naujosios „Narvesen“ prekybos vietos atidarymas Vilniaus oro uoste žymi svarbaus strateginio projekto pabaigą – užbaigėme visų mūsų lokacijų transformaciją Lietuvos oro uostuose pagal naująjį konceptą. Tai reikšmingas etapas ne tik mūsų organizacijai, bet ir ilgalaikėje partnerystėje su Lietuvos oro uostais, kuriuos vertiname kaip vieną svarbiausių partnerių kuriant šiuolaikišką keleivių patirtį. Naujoji parduotuvė atspindi tai, kuo šiandien yra „Narvesen“ – moderni aplinka, kruopščiai keliautojų poreikiams pritaikytas asortimentas, aukštos kokybės iš atsakingų šaltinių gaunama ekologiška kava, kasdien šviežiai mūsų gaminamas maistas ir patogi apsipirkimo patirtis pačiame pirmajame kelionės taške“, – sako Saulius Žilėnas, „Reitan Convenience Lithuania“ generalinis direktorius. Finalinis etapas – ne Šengeno zona Į „VNO Plaza“ erdvę persikelia Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pasienio kontrolė, skirta keliaujantiems į ne Šengeno šalis. Į ne Šengeno šalis keliaujančių keleivių kelias oro uoste taps aiškesnis ir patogesnis, o būtent į šias erdves persikels tolesni rekonstrukcijos darbai. Naujoji pasienio zona bus erdvesnė ir jaukesnė, ji taip pat turėtų pagerinti darbo sąlygas pasienio pareigūnams. Aktualios ne Šengeno kryptys – Jungtinė Karalystė, Turkija, Egiptas, Izraelis, Jungtiniai Arabų Emyratai ir kt. Vilniaus oro uostas pirmuosius penkis šių metų mėnesius aptarnavo daugiau nei 2 mln. keleivių, arba beveik dešimtadaliu daugiau nei 2025 m., ir kiekvieną iš šių mėnesių pasiekė naują visų laikų rekordą. Rekordus pasiekti padėjo augantis noras keliauti, taip pat naujos oro linijų bendrovės bei nauji ir sugrįžtantys populiarūs maršrutai.

2026 06 16 Daugiau

Naujienos

Lietuvos oro uostai: ką verta žinoti keleiviams oro pavojaus atveju Lietuvos oro uostai (LTOU) informuoja, jog visuose trijuose valdomuose oro uostuose – Vilniaus, Kauno ir Palangos – yra numatytos saugios vietos, į kurias keleiviai, artimieji bei darbuotojai būtų nedelsiant nukreipti jei šalyje būtų paskelbtas oro pavojus. Siekiant užtikrinti, kad žmonės saugias vietas pasiektų greitai ir sklandžiai, paskelbus oro pavojų būtų aktyvuojami specialūs garso pranešimai ir informaciniai užrašai oro uosto ekranuose. Jie padėtų susiorientuoti kiekvienam keleiviui, nepriklausomai nuo to, kurioje terminalo dalyje jis tuo metu būtų. Keleivių ir darbuotojų judėjimą koordinuotų oro uosto bei jame dirbančių tarnybų ir paslaugų teikėjų darbuotojų komandos. Gavus geltoną perspėjimą – pasirengimas Veiksmai, skirti užtikrinti maksimalią saugą terminaluose esantiems žmonėms numatyti pradėti jau esant geltonam perspėjimui apie galimą oro pavojų. „Geltonas signalas mums reiškia pasirengimo etapą. Tuo metu būtų stabdomi orlaivių kilimai, o keleiviai iš perono ar orlaivių grąžinami į terminalą. Darbuotojai, esant tokiai situacijai, tikrintų patalpas, atlaisvintų praėjimus ir pasirengtų galimai evakuacijai į saugias vietas“, – sako Lietuvos oro uostų ekstremaliųjų situacijų valdymo vadovas Henrikas Armoška – Eismontas, pažymėdamas, jog oro uostų darbuotojai moka elgtis ne tik oro pavojaus, bet ir kitų ekstremalių situacijų metu. Raudonas oro pavojaus signalas – saugumo procedūrų aktyvavimas Paskelbus oro pavojų (raudona spalva), būtų stabdoma visa oro uosto operacinė veikla perone ir terminaluose. Keleiviai tokiu atveju nedelsiant būtų informuojami per oro uostuose esančius garsiakalbius, o informaciniuose ekranuose išvystų aktualius nurodymus. Oro uoste dirbantis dedikuotas personalas žmones palydėtų į atitinkamoje oro uosto zonoje numatytas saugias vietas iki atskiro pranešimo. „Mūsų tikslas – kad keleiviams tokioje situacijoje nereikėtų priimti savarankiškų sprendimų ar ieškoti informacijos. Oro uoste dirbantis personalas yra apmokytas veikti pagal aiškias procedūras ir užtikrinti, kad visi žmonės būtų saugiai bei operatyviai nukreipti į tam numatytas saugias vietas“, – sako H. Armoška-Eismontas. Lietuvos oro uostai pažymi, kad oro pavojaus atveju visi veiksmai būtų vykdomi pagal iš anksto parengtą planą, glaudžiai bendradarbiaujant su atsakingomis institucijomis ir oro uostuose veikiančiais partneriais. Ribojimai būtų taikomi tol, kol atsakingos tarnybos paskelbtų apie pavojaus pabaigą ir būtų duotas leidimas grįžti prie įprastos veiklos. Oro uostas – ypatinga infrastruktūra Teigiama, kad oro uosto mastas, veiklos specifika ir sandara yra ypatinga, todėl taikomos procedūros yra kitokios nei įprastiems civiliniams statiniams. Planuojant saugias erdves galimų oro pavojų metu, itin svarbus sterilumo ir keleivių srautų valdymo išlaikymas. Bet kurio oro uosto kontekste, svarbu atskirti atvykstančius ir išvykstančius keleivius, sterilias ir ne sterilias erdves, į Šengeno ir ne Šengeno šalis skrendančius keleivius. Ypatinga svarba analogiškai taikoma operacijoms, vykstančioms aerodrome – saugiam orlaivių judėjimui bei antžeminiam aptarnavimui. Atkreipiamas dėmesys, kad oro uostas savo mastu prilygintinas miestui mieste, kur vienu metu dirba šimtai oro uosto, tarnybų, institucijų ir įvairių privačių paslaugų teikėjų darbuotojų, ir kurių bendra sąveika ekstremaliųjų situacijų metu yra kertinė siekiant išlaikyti aukščiausius aviacijos saugos ir saugumo standartus. Esu keleivis – ką daryti? Paskelbus oro pavojų (geltona arba raudona spalva), svarbiausia išlikti ramiems ir sekti oro uoste teikiamą garsinę ir vaizdinę informaciją, o oro uosto darbuotojai palydės į saugias vietas. Aktualiausia informacija apie skrydžius visad yra teikiama oro uosto oficialiame tinklalapyje, taip pat ir telefonu +370 612 44442

2026 06 11 Daugiau

Naujienos

Vilniaus oro uoste – daugiau skrydžių į Tel Avivą Lietuvos oro uostai (LTOU) praneša, kad Vilniaus oro uoste dar šią vasarą bus vykdoma daugiau skrydžių į Tel Avivą (Izraelis). Oro bendrovė „Arkia Israeli Airlines” liepą-rugpjūtį skrydžių skaičių padidins kone dukart, o „Wizz Air“ skrydžius atnaujinti planuoja mėnesiu anksčiau – rugpjūtį. Gegužę veiklą Vilniaus oro uoste pradėjusi Izraelio oro linijų bendrovė „Arkia Israeli Airlines” sezono piko metu – liepą ir rugpjūtį – tarp Vilniaus ir Tel Avivo vykdys net penkis tiesioginius skrydžius per savaitę. Šiuo metu oro bendrovė tarp miestų skraido triskart per savaitę. Oro bendrovė „Wizz Air“ tiesioginius reguliarius skrydžius tarp Vilniaus ir Tel Avivo planuoja atnaujinti rugpjūčio 6 d., arba mėnesiu anksčiau nei skelbta iki šiol. Anot vežėjo, atnaujinti skrydžiai rugpjūtį bus vykdomi dukart per savaitę, vėlesniais mėnesiais – keturis kartus per savaitę. Tiesioginius reguliarius skrydžius tarp Vilniaus ir Tel Avivo taip pat vykdo Izraelio oro linijų bendrovė „Israir“. Bendrovės skrydžiai yra vykdomi tris kartus per savaitę. Naujausius skrydžių tvarkaraščius rasti ir bilietus įsigyti galima oficialiuose oro linijų bendrovių tinklalapiuose, atitinkamai www.arkia.co.il, www.wizzair.com bei www.israirairlines.com Vilniaus oro uostas pirmuosius penkis šių metų mėnesius aptarnavo daugiau nei 2 mln. keleivių, arba beveik dešimtadaliu daugiau nei 2025 m., ir kiekvieną iš šių mėnesių pasiekė naują visų laikų rekordą. Rekordus pasiekti padėjo augantis noras keliauti, taip pat naujos oro linijų bendrovės bei nauji ir sugrįžtantys populiarūs maršrutai.

2026 06 10 Daugiau

Naujienos

Lietuvos oro uostai toliau atsinaujina – šį kartą internete Lietuvos oro uostai (LTOU) vasarą pradeda su naujais bendrovės tinklalapiais. Nuo šiol visų trijų – Vilniaus, Kauno ir Palangos – oro uostų internetinius namus vienija bendras dizainas, daugiau funkcijų bei sklandesnė naršymo patirtis. „Nuosekliai įgyvendiname LTOU strategiją – suteikti geriausią keleivių patirtį ir diegti inovatyvius sprendimus, todėl džiaugiamės galėdami pristatyti naujus oro uostų tinklalapius, kurie sukurti sklandžiam ir patogiam naršymui milijonams lankytojų kasmet. Žengiame į naują etapą skaitmeninėje erdvėje, atliepdami šiandienius technologinius poreikius. Tikiu, kad bendras visų tinklalapių dizainas ir įdiegtos naujausios funkcijos leis greitai rasti informaciją, padės planuoti sklandžią kelionę ir skatins naudotis įvairiomis paslaugomis, kurias teikia oro uostai“, – teigia Lietuvos oro uostų keleivių patirties ir skaitmenizavimo departamento direktorė Nerilė Mažeikienė. Oro uostų tinklalapiai atnaujinti po septynerių metų pertraukos. N. Mažeikienė pastebi, kad per šį laikotarpį reikšmingai išaugo keleivių srautai, išsiplėtė paslaugų asortimentas, o vartotojai vis labiau įgudo naudotis dirbtinio intelekto įrankiais mobiliuosiuose įrenginiuose. Atnaujinti tinklalapiai atitinka aukščiausius kibernetinio saugumo reikalavimus, o tiekėjai užtikrina jų nepertraukiamą pasiekiamumą. Nauji tinklalapiai – patogesni, saugesni ir aiškesni keleiviams Prieš skrydį – detali instrukcija: nuo bagažo taisyklių ir draudžiamų daiktų bazės iki pasiruošimo saugumo patikrai bei informacijos keleiviams su individualiais poreikiais. Susisiekimo sprendimai: integruota automobilių stovėjimo aikštelių rezervacija, pateikiama išsami informacija apie „Kiss & Fly“ zoną, pateikiami tarpmiestinio bei viešojo transporto grafikai. Taip pat šioje skiltyje keleiviai ras informaciją apie dalijimosi automobiliu paslaugas. Po skrydžio – pamestų daiktų valdymui įdiegta sukurta patogi elektroninė forma, kad keleiviai galėtų greitai ir paprastai pranešti apie pamestą savo turtą bei sulaukti operatyvios pagalbos. Patogesnis tapo ir patobulintas skrydžių informacijos modulis, kuriame keleiviai ras visą su jų skrydžiu susijusią informaciją. Pasirinkęs savo skrydį kiekvienas keleivis ras visą kelionės planą – nuo registracijos stalų iki įlaipinimo vartų. Modulyje taip pat pateikiama informacija, kiek vidutiniškai keleivis truks atskiruose oro uosto taškuose prieš skrydį. Be to, vos kelių mygtukų paspaudimu čia galima įsigyti greitosios patikros paslaugą. Skrydžio informacijos modulyje keleiviai ras informaciją apie oro temperatūrą vietovėje, į kurią keliauja. Pateikiamas ir draudžiamų vežti daiktų modulis: abejojantieji, ar į savo kelionę galima imti vieną ar kitą daiktą, dabar tiesiog įsijungia „daiktų gabenimo asistentą“, kuris pateikia aiškų atsakymą. Visas Lietuvos oro uostų siūlomas paslaugas vienoje vietoje keleiviai gali rasti užsukę į el. parduotuvę. Tobulėjimo kryptį brėžia keleivių patirtis Naujieji Lietuvos oro uostų tinklalapiai yra sukurti ne tik kaip informaciniai portalai, bet ir kaip į evoliuciją orientuota platforma, kurios tobulinimo procese tiesiogiai dalyvauja patys keleiviai. N. Mažeikienės teigimu, daug dėmesio skiriama grįžtamajam ryšiui skatinti. Pavyzdžiui, atsiliepimų puslapyje keleiviai gali ne tik parašyti tekstinį komentarą, bet ir interaktyviai pažymėti konkrečią svetainės vietą, kurią norėtų pakomentuoti, patobulinti ar pranešti apie pastebėtą klaidą. Skaitmeninė platforma užtikrina tiesioginį ryšį su vystymo komanda: pateikus savo pasiūlymą ir nurodžius el. pašto adresą, informacija pasiekia LTOU skaitmeninių kanalų vystymo specialistus. Dėl to įmonė gali proaktyviai ir greitai reaguoti į realius keleivių poreikius bei operatyviai koreguoti svetainės turinį ar funkcionalumą. „Siekiame, kad keleivis taptų bendrakūriu – jų realios patirtys ir įžvalgos padeda komandai atrasti naujų idėjų, kurios galbūt nebūtų pastebėtos vidinių procesų metu“, – pastebi N. Mažeikienė ir pabrėžia, kad įrankis yra dalis platesnės LTOU strategijos, kuria siekiama užtikrinti geriausią keleivių patirtį skaitmeninėje erdvėje. „Kadangi naujoji platforma sukurta taip, kad ateityje būtų galima lengvai diegti papildomų funkcijų, keleivių atsiliepimai tampa pagrindiniu svertu, kai sudaromas prioritetų sąrašas. Norime sukurti skaitmeninius namus, kurie būtų maksimaliai patogūs milijonams svečių“, – sako LTOU keleivių patirties ir skaitmenizavimo departamento direktorė. Rekordiniai srautai – ir internete LTOU valdo keturis tinklalapius – kiekvieno iš oro uostų bei bendrąjį įmonės. Kiekvienas tinklalapis veikia dviem kalbomis – lietuvių ir anglų. Skaičiuojama, kad svetainės per metus vidutiniškai aplankomos du milijonus kartų, trys ketvirtadaliai apsilankymų – naudojantis mobiliaisiais įrenginiais. Dažniausiai oro uostų tinklalapiuose ieškoma informacijos apie skrydžių tvarkaraštį, susisiekimą su oro uostu, saugumo reikalavimus ir teikiamas paslaugas – parduotuves, restoranus, automobilių stovėjimą ir kt. Vilniaus oro uosto tinklalapis yra pasiekiamas nuorodomis www.vno.lt arba www.vilnius-airport.lt, Kauno oro uosto – www.kun.lt arba www.kaunas-airport.lt, Palangos oro uosto – www.palanga-airport.lt, Lietuvos oro uostų – www.ltou.lt.

2026 06 09 Daugiau

Naujienos

Karšta vasaros naujiena – tiesioginiai „Wizz Air“ skrydžiai iš Vilniaus į Podgoricą Iš Vilniaus oro uosto vasarą atsiveria nauja atostogų kryptis – Juodkalnijos sostinė Podgorica. Oro linijų bendrovė „Wizz Air“ tiesioginius skrydžius pradėjo birželio 7 dieną. Iš Lietuvos į Juodkalniją galima skristi tiesiogiai du kartus per savaitę. „Podgorica yra dar viena Europos sostinė, kurią keleiviai gali patogiai pasiekti iš Vilniaus. Ši kryptis mūsų regiono keliautojams atveria dar platesnes vasaros atostogų ir poilsio galimybes – nuo Juodkalnijos kalnų ir ežerų iki saulėtų jūros paplūdimių. Naujovė parodo mūsų partnerystės su „Wizz Air“ svarbą – nuolat siekiame pasiūlyti keleiviams daugiau pasirinkimų ir atradimų Europoje, kur turizmo infrastruktūra puikiai išvystyta ir suteikia gerą patirtį“, – teigia Lietuvos oro uostų generalinis direktorius Simonas Bartkus. Juodkalnija dažnai vadinama Balkanų perlu. Šios šalies sostinė Podgorica yra jaukus maždaug 180 tūkst. gyventojų turintis miestas. Jame susipina istorinis paveldas, šiuolaikinė architektūra ir ramus pietietiškas gyvenimo ritmas. Keliautojus traukia galimybė pasivaikščioti po senąjį Stara Varoš kvartalą, aplankyti įspūdingą Kristaus Prisikėlimo katedrą, pasigrožėti Tūkstantmečio tiltu ar atsikvėpti žaliose miesto erdvėse prie Moračos upės. Miestas yra patogi pradžios vieta pažinti Juodkalnijos gamtos lobius – nuo Skadaro ežero iki kalnų maršrutų ir Adrijos pakrantės. „Džiaugiamės galėdami pasveikinti keleivius pirmuosiuose „Wizz Air“ skrydžiuose tarp Vilniaus ir Podgoricos. Šis naujas maršrutas dar labiau išplečia mūsų skrydžių tinklą iš Lietuvos ir suteikia keliautojams dar daugiau galimybių pažinti Europą“, – sako Salvatore Gabriele Imperiale, „Wizz Air“ korporatyvinės komunikacijos vadovas. Jis patvirtina, kad Juodkalnija yra kryptis, kurioje dera įspūdinga gamta, turtingas kultūrinis paveldas ir Adrijos jūros pakrantė, todėl ši šalis yra patrauklus pasirinkimas Lietuvos keliautojams. „Šio maršruto atidarymas atspindi mūsų nuolatinį įsipareigojimą Lietuvos rinkai ir siekį siūlyti prieinamas bei patogias kelionių galimybes visoje Europoje“, – pabrėžia G. Imperiale. Nauja Vilniaus–Podgoricos kryptis papildys „Wizz Air“ siūlomų maršrutų iš Lietuvos tinklą ir suteiks keliautojams dar daugiau galimybių patogiai planuoti vasaros keliones į Pietų Europą. Skrydžių bilietai šiam ir kitiems oro bendrovės maršrutams parduodami oficialiame tinklalapyje www.wizzair.com. Tarptautiniai gidai nurodo, kad Podgorica puikiai tinka tiek trumpai savaitgalio išvykai, tiek ilgesnei kelionei po šalį, ieškant autentiškos Balkanų kultūros, šilto svetingumo ir neatrastų patirčių.

2026 06 08 Daugiau

Naujienos

Tarptautiniai ACI ekspertai Vilniaus oro uostui suteikė trečiojo lygio akreditaciją – už pažangą keleivių patirties valdymo srityje Vilniaus oro uostas pateko vos tarp devynių oro uostų Europoje, turinčių trečiojo lygio akreditaciją, kurią suteikia Tarptautinės oro uostų tarybos (ACI, angl. Airport Council International) ekspertų komisija. Naują šuolį lėmė per metus keleivių patirties valdymo srityje pasiekta pažanga. ACI ekspertai pripažino, kad Vilniaus oro uostas įgyvendino naują pažangios klientų patirties strategijos etapą, pagrįstą įvairiapusiu įsitraukimu. „Partnerystės ir tvarūs ryšiai su suinteresuotosiomis šalimis yra Lietuvos oro uostų stiprybė. Esame didelės ekosistemos centre – suvokdami savo svarbų indėlį į Lietuvos ekonomikos plėtrą į savo pažangos kelią įtraukiame keleivius, darbuotojus, partnerius, klientų patirties specialistus. Nuolat dalijamės savo patirtimi ir gerosiomis praktikomis, kad tobulėtume visi kartu. Tai užtikrina sklandų bendradarbiavimą ir klientų bei partnerių pasitikėjimą“, – teigia Lietuvos oro uostų keleivių patirties ir skaitmenizavimo departamento direktorė Nerilė Mažeikienė. Pasaulyje šeštus metus vykdoma programa yra skirta plėsti ir gilinti žinias bei taikyti pažangiausias praktikas keleivių patirties valdymo srityje. „Programa palaiko pažangą, kad mūsų oro uostas geriausiai atlieptų keleivių poreikius, sistemingai plėtotų jiems skirtas paslaugas ir kurtų geriausias patirtis. Mums tai yra puiki galimybė mokytis ir naudoti geriausias pasaulines praktikas. Kartu aukštesnis akreditacijos lygis žymi brandesnę organizacijos kultūrą ir keleivių patirties gerinimo nuoseklumą. Augantis tarptautinis pripažinimas rodo, kad keleivių patirties valdymo sritį valdome profesionaliai“, – komentuoja N. Mažeikienė. N. Mažeikienė primena, kad 2024 metais Vilniaus oro uostas pelnė pirmojo lygio ACI akreditaciją, o pernai sėkmingai atitiko visus antrojo lygio reikalavimus. Ji daro išvadą, kad šių metų pasiekimas ir pripažinimas rodo ilgalaikį nuoseklų keleivių patirties vertinimo augimą ir kryptingą tobulėjimą. „Keleivių patirties gerinimą laikome strateginiu prioritetu, todėl labai svarbu, kad Tarptautinės oro uostų tarybos auditoriai jau kelerius metus įdėmiai vertina mūsų praktikas ir duomenis, teikia išvadas ir rekomendacijas. Per metus pasiekta pažanga įrodo, kad rekomendacijas greitai ir sklandžiai paverčiame efektyviai veikiančiais sprendimais”, – sako oro uostų atstovė. Šiuo metu trečiojo lygio akreditaciją Europoje turi tik 9 oro uostai ir Vilniaus oro uostas – vienas iš jų. Tarptautinė oro uostų taryba nurodo, kad pasaulyje yra tik kiek daugiau kaip 100 keleivių patirties akreditaciją turinčių oro uostų. Europoje tokių oro uostų yra tik 25. Tarptautinės oro uostų tarybos klientų patirties akreditacija yra vienintelė pasaulinė akreditacijos programa aviacijos sektoriuje, taikanti visapusišką požiūrį į klientų patirties valdymą oro uostuose. Anot N. Mažeikienės, kiekvienam keleiviui svarbiausia, kad kelionė būtų aiški, sklandi, saugi, mažiau kelianti stresą. O akreditacijos rekomenduojamos praktikos padeda oro uostui kryptingai kurti būtent tokias patirtis. Tarptautinės oro uostų tarybos klientų patirties akreditacijos programa veikia nuo 2019 metų ir yra skirta padėti oro uostams sukurti ir įgyvendinti geriausiomis praktikomis paremtas klientų patirties strategijas bei pasiekti geriausių rezultatų klientų patirties valdymo srityje. Programa apima 8 oro uostų valdymo sritis, tokias kaip klientų pažinimas, duomenų analizės ir panaudojimas klientų patirties gerinime, klientų ir darbuotojų bei partnerių įtraukimas į paslaugų vystymą, oro uostų bendruomenės bei organizacinės kultūros vystymas ir pan. Iš viso yra 5 akreditacijos lygiai, įgalinantys siekti pažangos ir analizuoti oro uostų pasiekimus kiekvienoje srityje. Džiugu, kad ir keleiviai pozityviai vertina vykdomas veiklas – 2025 m. Vilniaus oro keleivių NPS (NetPromoter Score) rodiklis buvo 75, t. y. aukščiausias per visą tyrimų vykdymo laikotarpį nuo 2014 m.

2026 06 02 Daugiau

Naujienos

7 muzikos festivaliai Europoje – tiesiai iš Lietuvos per kelias valandas Vasara Europoje – ne tik ramių atostogų, bet ir muzikos festivalių metas. Vos dviejų ar kiek daugiau valandų kelionė orlaiviu iš Lietuvos – ir atsidursite mieste, kuriame dieną laukia muziejai, senamiesčiai ar pajūris, o vakare – didžiosios scenos, mėgstami atlikėjai ir tūkstančiai bendraminčių. Šių metų vasarą muzikos gerbėjų laukia ne viena kryptis, kurią patogu pasiekti iš Lietuvos oro uostų. Nuo roko ir alternatyviosios muzikos atlikėjų Danijoje iki elektroninės euforijos Kroatijoje ar spalvingos festivalio salos Budapešte – keliones smagu planuoti ne tik dėl koncertų, bet ir dėl viso savaitgalio ar ilgesnių atostogų. Visur yra ką pamatyti ir patirti. Roskildė – garsūs atlikėjai, stiprios tradicijos ir netoli Kopenhagos Birželio 27 d. – liepos 4 d. vykstantis „Roskilde Festival“ – vienas žinomiausių Europos muzikos festivalių, į kurį verta vykti tiems, kuriems patinka patirti stiprią festivalio bendruomenės dvasią. Festivalis vyksta netoli Kopenhagos, į kurią iš Vilniaus ir Palangos skraidina SAS oro bendrovė, o iš Kauno – „Ryanair“. Festivalio programoje šiemet minimi tokie vardai kaip KWN, „The Cure“, „Gorillaz“, Lily Allen, „Wolf Alice“, Addison Rae, Zara Larsson ir daugelis kitų. Festivalis pritraukia tūkstančius alternatyvios muzikos, roko, pop, hiphopo ir elektronikos gerbėjų – bendruomenę, kuri mėgsta atrasti naujus vardus, bet kartu nori išgirsti ir pasaulinio lygio atlikėjus. Kadangi Roskildę lengva pasiekti iš Kopenhagos, dalį viešnagės laiko galima skirti Danijos sostinei. Tiesiog pasivaikščioti ar pasivažinėti dviračiu greta Nyhavn kanalo, užsukti į Tivolio parką ir mėgautis skandinaviška miesto atmosfera. Lankytojų laukia gausybė muziejų bei meno galerijų. Nemokamas festivalis Vienoje – „Donauinselfest“ Išlydėjusi „Euroviziją“, Austrijos sostinė Viena nepraranda ryšio su muzika. Iš Vilniaus su „Austrian Airlines“ arba „Ryanair“ Vieną pasiekę keliautojai liepos 3–5 d. galės klajoti nuo vienos scenos prie kitos Dunojaus saloje. Čia susirinks įvairios muzikos gerbėjai: nuo pop, roko ir elektronikos iki vietinių eksperimentuotojų. Vienos miestas siūlo puikų patirčių derinį. Senamiestis pilnas senos įspūdingos architektūros ir muziejų, tokių kaip ištaigingi baroko stiliaus Šionbruno rūmai, apsupti vaizdingų parkų, gėlynų, tvenkinių, skulptūrų. Pasaulinio lygio dailės šedevrus pažinti galima Belvederio rūmuose ar Dailės istorijos muziejuje. Norintys lengvesnių pramogų lanko „Praterio pramogų parką“ – apžvalgos ratas dovanoja jausmą, kai miestas atsiveria iš kitos perspektyvos. Karštas Madrido ritmas – „Mad Cool 2026“ Liepos 8–11 d. Ispanijos sostinė Madridas siūlo ištirpti – tik ne karštyje, o muzikos ritmuose. Kūną privers judėti festivalis „Mad Cool 2026“. Tiesioginį skrydį iš Kauno į Madridą užtikrina „Ryanair“. Festivalio organizatoriai skelbia, kad koncertuos „Foo Fighters“, „Pulp“, Moby, „Florence and the Machine“, „Kings of Leon“, „Pixies“, Nick Cave, David Byrne ir kiti atlikėjai. Tad svarbiausia – apsirūpinti vandeniu, nes bus tikrai karšta. Poilsis ir ramybė po festivalio? Karaliaus rūmai arba „Prado“ muziejus. Taip pat – „Buen Retiro“ parkas. Dar – gausybė tradicinių patiekalų restoranų, barų, užkandinių, kur galima ilgai sėdėti prie staliuko ir stebėti gatvės gyvenimą. „Ultra Europe 2026“ – elektroninės muzikos jūra prie Adrijos Kroatija vasarą atveria nuostabių poilsio derinių. Vienas yra ypatingas elektroninės muzikos gerbėjams – liepos 10–12 d. vykstantis festivalis „Ultra Europe“ Splite. Į Kroatiją vasarą iš Kauno skraidina „Ryanair“. Tiesa, oro linijų maršrutas veda į Zadarą, tačiau nuo šio vaizdingo miesto iki Splito – poros valandų kelionė automobiliu ar autobusu. Splite renkasi tie, kuriems vasara reiškia šviesų šou, galingą garsą, šokius iki paryčių ir pajūrio atmosferą. Festivalis ypač patiks EDM, house, techno ir didžiųjų DJ scenų gerbėjams. Kelionės į Kroatiją privalumas – galimybė festivalį sujungti su poilsiu prie jūros. Splite verta aplankyti „Diokletiano rūmus“, įtrauktus į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą, pasivaikščioti senamiesčio gatvelėmis, o dieną skirti Adrijos jūros paplūdimiams. Jei norisi dar daugiau – planuokite išvyką į Hvarą ar Bračą – salas, kuriose po intensyvios festivalio nakties laukia jūros ošimas ir gamtos ramybė. „Sziget“ festivalis Budapešte – sala, kurioje telpa visas pasaulis „Sziget“ festivalis rugpjūčio 11–15 dienomis yra vieta, kur muzika susilieja su performansais, šiuolaikiniu menu ir tarptautine atmosfera. Į Budapešto salą renkasi pop, roko, elektronikos, alternatyvios muzikos gerbėjai. Festivalis tampa ne tik koncertų programa, bet ir atskiru miestu Dunojuje su savo ritmu. Į Budapeštą iš Vilniaus skraidina „Wizz Air“. Vengrijos sostinė gausybę turistų pritraukia savo unikaliu paveldu ir didinga imperijos istorija. Jeigu dar neteko, tai būtinai verta apžiūrėti Parlamento rūmus, Žvejų bastioną, Budos pilį ir kitus objektus. O po kelių aktyvių festivalio dienų ypač pasiteisins bilietas į senąsias miesto pirtis ir terminius baseinus po atviru dangumi. Vasarą žaliuojantis Oslas ir „Oya“ festivalis „Oya“ festivalis yra pasirinkimas tiems, kurie vertina muziką su charakteriu. Rugpjūčio 12–15 d. vyksiančio renginio programoje minima grupė „The Cure“, Nick Cave, „Amyl & The Sniffers“, „Blood Orange“, „Underworld“ ir kiti žinomi vardai. Tad į bilietais į Oslą iš Vilniaus (su „Norwegian“ ar „Ryanair“) arba Palangos (su „Wizz Air“ arba „Norwegian“ gali apsirūpinti alternatyvios muzikos, roko, post-punk, elektronikos ir indie skambesio gerbėjai. Oslas po festivalio gali nustebinti ramybe ir gamtos artumu. Verta aplankyti „Vigeland“ skulptūrų parką“, pasivaikščioti po „Aker Brygge“, skirti laiko Oslo fjordui ar užsukti į Muncho muziejų. Po koncertų miesto aplinka suteikia atokvėpį – švarus oras, vanduo, architektūra ir šiaurietiškas tempas leidžia ramiai užbaigti kelionę. „Way Out West“ – švediška vasara ir atpalaiduojantis lengvumas Geteborge Vasaros pabaigai artėjant, rugpjūčio 13–15 d., Švedijos miestas Geteborgas organizuoja „Way Out West“ festivalį. Jame persipina muzika, miesto kultūra ir skandinaviška estetika. Šiemet festivalio scenoje pasirodys „Grammy“ laureatė – atlikėja Lorde. Muzikos šventė Švedijoje patiks indie, alternatyvios muzikos, pop ir elektronikos gerbėjams, taip pat tiems, kuriems svarbi ne tik scena, bet ir bendra renginio atmosfera. Geteborgas – jaukus miestas trumpai vasaros kelionei. Tiesioginiu skrydžiu jį galima pasiekti iš Kauno su „Ryanair“. Svečių laukia „Liseberg“ pramogų parkas, patirtys „Universeum“ mokslo muziejuje, taip pat – garsusis „Feskekorka“ žuvų turgus ir Haga kvartalas – ideali vieta lėtiems pasivaikščiojimams. Atokvėpiui prisėskite vietos kavinėje – išgerti kavos, paragauti cinamoninės bandelės ir pajuskite paprastą, bet labai malonų skandinavišką kasdienybės ritmą. Tad šią vasarą muzikos gerbėjams apstu patogių krypčių. Vieni festivaliai kviečia į didžiąsias roko ir pop muzikos scenas, kiti – į šviesos ir elektronikos naktis prie jūros ar alternatyvų skambesį Šiaurės Europoje. Svarbiausia, kad prie festivalio lengva prijungti savaitgalį mieste, dieną muziejuje, vakarą senamiestyje ar kelias ramias valandas prie vandens. Būtent tokia gali būti geriausia vasaros kelionė – turtinga patirčių ir prisiminimų.

2026 05 28 Daugiau

Naujienos

Vos pusantros valandos nuo Vilniaus – didžioji UEFA Čempionų lygos šventė Lietuvoje yra ir Londono „Arsenal“, ir Paryžiaus „Paris Saint-Germain“ sirgalių. Visi jie žino, kad šeštadienio vakarą Budapešte laukia istorinis mačas dėl UEFA Čempionų lygos trofėjaus. O nuo Vilniaus iki Budapešto – vos 1,5 valandos orlaiviu. Vengrijos sostinė futbolo šventei rengiasi ypatingai. Vilnių su Budapeštu jungia tiesioginiai „Wizz Air“ skrydžiai. Šią ir kitą savaitę tiesioginiai skrydžiai tarp Lietuvos ir Vengrijos sostinių vyksta kasdien. O didysis iššūkis „Wizz Air“ oro bendrovės laukia šią savaitę gabenant Anglijos futbolo aistruolius iš Londono. Neseniai Anglijos „Premier“ lygą laimėjusio klubo fanai tikisi dar didesnio istorinio triumfo ir plūste plūsta į Vengriją. Užtat PSG gerbėjai į Budapeštą sugūžės su viltimi apginti Čempionų lygos titulą. Futbolo šventė – visame mieste Finalą organizuojantys vengrai pabrėžia, kad futbolo bus daugiau negu esminės rungtynės „Puskas“ arenoje gegužės 30 dieną. Šeimininkai savaitgalį vadina UEFA Čempionų festivaliu, kuriuo džiaugsis net bilieto į rungtynes neturintys žmonės. Pasidaryti asmenukę su Budapešto vaizdais galima bet kurios kelionės metu. Per Čempionų lygos savaitgalį nuotrauką bus galima pasidaryti Budos pilies ar Dunojaus fone, tačiau greta įspūdingos taurės – trofėjaus, kurį į viršų kels „Arsenal“ arba PSG. Taurės kopija bus parengta pozuoti praeiviams, kiek tik reikės. Tiesiog teks sulaukti savo eilės. Nors kartą panašiame renginyje buvę aistruoliai žino, kad šventė turi savo struktūrą ir logiką. Miestą pagerbia futbolo legendos, pasirodo kylantys jaunieji talentai, savo įgūdžius gali pademonstruoti ir eiliniai sirgaliai. Veikia daug įvairių pramogų su renginio partnerių žaidimais, DJ scenomis, koncertais ir daugybe lauko barų. Svarbiausia, kad futbolo sirgalių miestelis yra atviras visiems – čia galima puikiai pajausti, kad sportas suvienija žmones. Po emocijų antplūdžio – į ramybės užutėkį pirtyse Vis dėlto abiejų komandų sirgaliai turėtų aiškiai žinoti, kur prieš rungtynes bus jų pagrindinės susirinkimo vietos. Londono „Arsenal“ sirgaliai rinksis Varosliget – Miesto parke, vos už kilometro nuo futbolo arenos. Ši zona atsidarys šeštadienį jau 8 valandą ryto. Nuo 10 val. čia prasidės scenos programa, gros DJ, vyks gyvos pramogos, pasirodys specialūs svečiai, o klubo atmosferą kurs ir „Gunnersaurus“ – personažas, kurį turbūt lengviau pamatyti tarp vaikų ir šeimų nei tarp į stadioną skubančių suaugusiųjų. PSG sirgaliai savo ruožtu rinksis „MTK Sportpark“. Vieta parinkta taip, kad iki arenos būtų galima nueiti maždaug per 15 minučių, tačiau pats susitikimo taškas bus ne tik stotelė pakeliui į stadioną. PSG jį pristato kaip centrinę Paryžiaus klubo sirgalių erdvę prieš ir po rungtynių – šventišką ir šeimoms draugišką teritoriją, kurioje finalo diena bus gyvenama kartu su klubo spalvomis, dainomis ir keliomis PSG legendomis. Šioje zonoje telpa iki 14 tūkst. žmonių. Didelė raudonai mėlyna stovykla bus tikras prancūziškas kampelis. Kad ir kaip pasibaigtų finalo rungtynės, dalis sirgalių žino, ką veiks kitą dieną. Reikės atsigauti. Geriausia išeitis, kurią siūlo Budapeštas – garsiosios miesto pirtys su baseinais. Didžioji miesto klasika – Szechenyi pirčių kompleksas: geltoni neobarokiniai rūmai, lauko baseinai, garai virš vandens ir nurimę žmonės, kurie dar prieš dieną šėlo emocijų jūroje. Garo negailės ir Rudas pirtys su mineralinio vandens baseinais ir stogo baseinu, nuo kurio atsiveria vaizdas į Dunojų. Užtat kitas lankomas poilsio objektas – Gellert pirtys – neveikia. Iki 2028 metų šis objektas yra uždarytas rekonstrukcijai. Pajusti miesto atmosferą galima be plano Jeigu norisi ne vandens procedūrų, o tiesiog tylos – patiks miesto muziejai. Budapešto dailės muziejus – geras pasirinkimas tiems, kurie nori didelio, ramaus, klasikinio muziejaus. Vengrijos nacionalinė galerija Budos pilyje taip pat atvira sekmadieniais ir patogi tuo, kad muziejų galima sujungti su vienu gražiausių miesto vaizdų – išėjus iš salių prieš akis atsiveria Dunojus, Parlamentas ir Pešto dalies stogai. Šiek tiek daugiau judesio ir veiksmo žada „House of Music Hungary“ – su daug interaktyvumo, garso, architektūros, žaidimo ir šiuolaikinio meno sprendimų. Jis leidžia pajusti, kad Vengrijos kultūra – ne vien didingas istorinis paveldas. Į Budapeštą mėgstantys sugrįžti turistai teigia, kad šis miestas yra ypatingas tuo, kad jame galima puikiai leisti laiką net visai be plano. Pakanka pakilti į kalną, pasivaikščioti tarp pilies pastatų, nueiti iki Matyaso bažnyčios ir Žvejų bastiono, pažiūrėti į Parlamentą iš kitos Dunojaus pusės. Po futbolo aistrų vakaro ši vieta veiks kaip kontrastas: mažiau šūksnių, daugiau akmens, istorijos ir panoramos. Gausu gero maisto Kad ir kokie ilgai būtų pasivaikščiojimai tiltais ir krantinėmis, vengrai visada pasirūpins, kad svečiai būtų sotūs. Karštas guliašas – patiekalas, kuris visada atkurs energijos atsargas. Futbolo šventei pasirengiantys gyventojai juokauja, kad dubuo guliašo sekmadienį kiekvienam sirgaliui bus tarsi tylus susitaikymas su realybe, kai emocijos išrėktos, balsas prikimęs, o pilvui reikia šilumos. Taip pat paragauti verta vištienos paprikos padaže, dažnai patiekiamos su mažais virtinukais. Šis patiekalas atskleidžia namų virtuvės charakterį tik yra švelnesnis nei guliašas. Kitas pasirinkimas vietinė žuvienė su paprika, ypač tinkanti tiems, kurie nori paragauti ne mėsos patiekalų. Jaukia šiluma dvelkia ir kita Budapešto pagunda – kava su gabalėliu torto. Vietiniams kava nėra tik kofeino pliūpsnis. Veikiau – lėtas ritualas, primenantis apie seną kavinių kultūrą – teatrališką pasisėdėjimą po aukštomis lubomis. Prie kavos savaime atsiranda desertai. Galima rinktis Dobos tortą su karameliniu glaistu, Esterhazy tortą su riešutiniu kremu, kepinius su varške ar aguonomis. Apskritai, Budapešte verta palikti vietos vėlyviems pusryčiams. Po finalo nakties maistas gali būti geresnis sprendimas negu ankstyvas vizitas muziejuje. Kiaušiniai, kava, šviežia duona, vietiniai sūriai, pyragai ar taurė gėrimo leis sekmadienį pradėti lengviau. Miestas turi daug kavinių, kuriose „brunchas“ jau seniai tapo savaitgalio ritualu, todėl tai puikus pasirinkimas lėtai į gyvenimą sugrįžtantiems futbolo šventės dalyviams.

2026 05 27 Daugiau

Visos naujienos

Paslaugos oro uoste

Visos paslaugos

Parduotuvės ir restoranai

Greitoji keleivių patikra

Verslo klubas Narbutas

Bagažo pakavimas ir dokumentų spausdinimas

Internetas oro uoste

Valiutos keitykla

Mokesčių grąžinimas

Turizmo informacijos centras

Visos paslaugos