Tarptautinis Vilniaus Čiurlionio oro uostas

2025 m. Lietuva mini vieno ryškiausių mūsų šalies kompozitoriaus, dailininko ir kūrėjo M. K. Čiurlionio 150-ąsias gimimo metines. Šia proga visoje šalyje vyks daugybė renginių ir iniciatyvų, skirtų pažinti bei atrasti šios išskirtinės asmenybės kūrybą ir gyvenimą.

Vienas simboliškiausių šios sukakties akcentų – Čiurlionio vardo suteikimas Tarptautiniam Vilniaus oro uostui. Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu nuo 2025 m. sausio 1 d. iki 2029 m. gruodžio 31 d. jis bus simboliškai vadinamas „Tarptautiniu Vilniaus Čiurlionio oro uostu“. Per jubiliejinius metus oro uoste palaipsniui bus įgyvendinti fiziniai ir skaitmeniniai sprendimai, kuriais bus siekiama atskleisti ir interaktyviai pristatyti M. K. Čiurlionio kūrybą ir asmenybę keliautojams.

Visoje M. K. Čiurlionio gimimo metinių minėjimo programoje numatyta daugiau nei 100 renginių ir projektų, įskaitant meno renginius, edukacinius sumanymus, knygų leidybą, mokslo projektus, bendruomenių bei regionų iniciatyvas. Jie visapusiškai atskleis Čiurlionio asmenybę, kūrybą ir jo gyvenimo kontekstą.

Programa apims daugiau nei 10 Lietuvos miestų, taip pat Lenkiją, Vokietiją, Prancūziją, Japoniją ir kitas šalis. Bus rengiamos parodos, koncertai, kūrybai dedikuoti renginiai bei Čiurlionio jubiliejaus minėjimo savaitė.

Šiai sukakčiai skirtuose renginiuose ypatingas dėmesys skiriamas šių dienų aktualijų kontekstui. Siekiama, kad žinia apie M. K. Čiurlionio kūrybą sklistų ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, bendradarbiaujant su tarptautinėmis institucijomis, organizacijomis bei Lietuvos diplomatinėmis atstovybėmis.

Mikalojus Konstantinas Čiurlionis – ryški Lietuvos ir Europos meno istorijos dalis

Mikalojus Konstantinas Čiurlionis – viena iškiliausių Lietuvos ir Europos meno istorijos asmenybių. Kompozitorius, dailininkas, rašytojas ir fotografas, gyvenęs XX a. sandūroje, jis kūrė tuo metu, kai gimė nauji meno judėjimai. Visą savo gyvenimą Čiurlionis paskyrė menui ir ieškojo atsakymų į universalius žmogaus būties klausimus.

Jis dažnai vadinamas svarbiausiu Lietuvos menininku. Čiurlionio kūryboje susijungia nepaprastas talentas, galinga vaizduotė, aistra pažinti ir savitas lietuviškas melancholijos atspalvis.

M. K. Čiurlionis buvo sinestetas – muziką matė kaip spalvas, o spalvas girdėjo kaip muziką. Šis ribų tarp meno disciplinų trynimas daro jį unikaliu kūrėju. Dauguma jo tapybos darbų buvo pavadinti muzikiniais terminais, tokiais kaip sonatos ar preliudai.

Čiurlionį dažnai vadina pirmuoju moderniu lietuviu. Jis sugebėjo suderinti gilius lietuviškus simbolius ir archetipus su pasauliniu žvilgsniu bei įkvėpimo šaltiniais iš skirtingų kultūrų. Jo kūryboje atsispindi ambicija sukurti universalius, sienų neturinčius meno kūrinius.

Nors įkvėpimo jis sėmėsi iš daugybės šaltinių – nuo Rytų kultūrų iki tradicinio meno – svarbiausias jo kūrybos šaltinis buvo Lietuva. Jis užrašinėjo liaudies dainas, harmonizavo jas, naudojo liaudies meno ir mitologijos motyvus. Jo dailės kūriniuose dažnai atpažįstami lietuviški peizažai bei archetipiniai simboliai.

M. K. Čiurlionis aktyviai dalyvavo tautinio atgimimo judėjime, buvo vienas pirmųjų Lietuvos dailininkų draugijos lyderių ir parodų organizatorių. Jo menas įkūnija ne tik lietuviškumą, bet ir visuotinius, laikui nepavaldžius idealus.

Kūrėjas paliko apie 300 paveikslų, 700 eskizų, per 200 muzikos kūrinių, įskaitant simfonines poemas „Miške“ ir „Jūra“, kūrinius fortepijonui, chorui, vargonams. Dauguma jo dailės darbų saugomi M. K. Čiurlionio muziejuje Kaune.

Daugiau informacijos apie M.K.Čiurlionio metų minėjimą, planus ir veiklas rasite oficialioje svetainėje www.ciurlioniui150.lt/