Lietuvos oro uostai: ką verta žinoti keleiviams oro pavojaus atveju

Lietuvos oro uostai (LTOU) informuoja, jog visuose trijuose valdomuose oro uostuose – Vilniaus, Kauno ir Palangos – yra numatytos saugios vietos, į kurias keleiviai, artimieji bei darbuotojai būtų nedelsiant nukreipti jei šalyje būtų paskelbtas oro pavojus. 

Siekiant užtikrinti, kad žmonės saugias vietas pasiektų greitai ir sklandžiai, paskelbus oro pavojų būtų aktyvuojami specialūs garso pranešimai ir informaciniai užrašai oro uosto ekranuose. Jie padėtų susiorientuoti kiekvienam keleiviui, nepriklausomai nuo to, kurioje terminalo dalyje jis tuo metu būtų. Keleivių ir darbuotojų judėjimą koordinuotų oro uosto bei jame dirbančių tarnybų ir paslaugų teikėjų darbuotojų komandos.

Gavus geltoną perspėjimą – pasirengimas

Veiksmai, skirti užtikrinti maksimalią saugą terminaluose esantiems žmonėms numatyti pradėti jau esant geltonam perspėjimui apie galimą oro pavojų. 

„Geltonas signalas mums reiškia pasirengimo etapą. Tuo metu būtų stabdomi orlaivių kilimai, o keleiviai iš perono ar orlaivių grąžinami į terminalą. Darbuotojai, esant tokiai situacijai, tikrintų patalpas, atlaisvintų praėjimus ir pasirengtų galimai evakuacijai į saugias vietas“, – sako Lietuvos oro uostų ekstremaliųjų situacijų valdymo vadovas Henrikas Armoška – Eismontas, pažymėdamas, jog oro uostų darbuotojai moka elgtis ne tik oro pavojaus, bet ir kitų ekstremalių situacijų metu. 

Raudonas oro pavojaus signalas – saugumo procedūrų aktyvavimas

Paskelbus oro pavojų (raudona spalva), būtų stabdoma visa oro uosto operacinė veikla perone ir terminaluose. Keleiviai tokiu atveju nedelsiant būtų informuojami per oro uostuose esančius garsiakalbius, o informaciniuose ekranuose išvystų aktualius nurodymus. Oro uoste dirbantis dedikuotas personalas žmones palydėtų į atitinkamoje oro uosto zonoje numatytas saugias vietas iki atskiro pranešimo.

„Mūsų tikslas – kad keleiviams tokioje situacijoje nereikėtų priimti savarankiškų sprendimų ar ieškoti informacijos. Oro uoste dirbantis personalas yra apmokytas veikti pagal aiškias procedūras ir užtikrinti, kad visi žmonės būtų saugiai bei operatyviai nukreipti į tam numatytas saugias vietas“, – sako H. Armoška-Eismontas.

Lietuvos oro uostai pažymi, kad oro pavojaus atveju visi veiksmai būtų vykdomi pagal iš anksto parengtą planą, glaudžiai bendradarbiaujant su atsakingomis institucijomis ir oro uostuose veikiančiais partneriais. Ribojimai būtų taikomi tol, kol atsakingos tarnybos paskelbtų apie pavojaus pabaigą ir būtų duotas leidimas grįžti prie įprastos veiklos.

Oro uostas – ypatinga infrastruktūra

Teigiama, kad oro uosto mastas, veiklos specifika ir sandara yra ypatinga, todėl taikomos procedūros yra kitokios nei įprastiems civiliniams statiniams. Planuojant saugias erdves galimų oro pavojų metu, itin svarbus sterilumo ir keleivių srautų valdymo išlaikymas. Bet kurio oro uosto kontekste, svarbu atskirti atvykstančius ir išvykstančius keleivius, sterilias ir ne sterilias erdves, į Šengeno ir ne Šengeno šalis skrendančius keleivius. Ypatinga svarba analogiškai taikoma operacijoms, vykstančioms aerodrome – saugiam orlaivių judėjimui bei antžeminiam aptarnavimui. Atkreipiamas dėmesys, kad oro uostas savo mastu prilygintinas miestui mieste, kur vienu metu dirba šimtai oro uosto, tarnybų, institucijų ir įvairių privačių paslaugų teikėjų darbuotojų, ir kurių bendra sąveika ekstremaliųjų situacijų metu yra kertinė siekiant išlaikyti aukščiausius aviacijos saugos ir saugumo standartus.

Esu keleivis – ką daryti?

Paskelbus oro pavojų (geltona arba raudona spalva), svarbiausia išlikti ramiems ir sekti oro uoste teikiamą garsinę ir vaizdinę informaciją, o oro uosto darbuotojai palydės į saugias vietas. Aktualiausia informacija apie skrydžius visad yra teikiama oro uosto oficialiame tinklalapyje, taip pat ir telefonu +370 612 44442